Share:


Trends of hidden employment in Lithuania and problems in methodical calculations

    Laima Okunevičiūtė Neverauskienė Affiliation
    ; Arūnas Pocius Affiliation

Abstract

The article discusses the extent of hidden employment in Lithuania and its dynamics tendencies, different methodologies used for the assessment of this phenomenon are reviewed and the problems this assessment faces are discussed. Because the estimation of hidden employment extent is very complicated and multiple problem the article is based on various data sources and on the methodology of statistical researches. The article widely presents the results of survey of Statistics Lithuania and it's acummulated experience, various methodological problems of hidden employment estimation are disscused. Employed in the unofficial labour market population dynamics tendencies are estimated based on prepared methodology of calculation by the Institute of Labour and Social Research scientists). According to calculations made by authors, hidden employment in Lithuania kept growing fast and reached the maximum value of 380 thousand till 1994. Later (in 1995–2001) it declined substantially to 230 thousand. 2002–2004 were the year of temporal stabilization (with a number of 210 thousand illegally employed), after which a period of sudden fall took place (down to 120 thousand in 2008). Despite this, the favorable conditions for hidden employment growth were formed in 2009, while in the threat of the economic crisis the country experienced an especially deep recession. Increased taxes and unemployment, made the favorable conditions for shadow business.


Article in English.


Neoficialaus užimtumo tendencijos lietuvoje ir metodinės skaičiavimų problemos


Santrauka. Straipsniu siekiama įvertinti neoficialaus užimtumo apimtį ir jo dinamikos tendencijas bei apžvelgti skirtingas šio reiškinio skaičiavimų metodikas. Kadangi neoficialaus užimtumo (nelegalaus darbo) apimties įvertinimas itin sudėtinga ir įvairialypė problema, analizuojant situaciją naudotasi įvairiais duomenų šaltiniais: skirtingų institucijų apklausų duomenimis, specialių skaičiavimų rezultatais. Straipsnyje plačiai naudojami Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamento) atlikto tyrimo rezultatai ir sukaupta patirtis, aptariamos įvairios metodinės neoficialaus užimtumo įvertinimo problemos. Dirbančiųjų neoficialioje darbo rinkoje dinamikos tendencijos įvertinamos remiantis Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkų parengta skaičiavimo metodika, prie kurios kūrimo prisidėjo straipsnio autoriai. Be to, siekiant geriau ištirti nagrinėjamą problemą naudojamasi Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto specialaus tyrimo (“Nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio pobūdžio įtakos darbuotojų darbo rezultatams bei saugai ir sveikatai 2004–2005 m.“) rezultatais. Kaip parodė autorių skaičiavimai, iki 1994 m. neoficialusis užimtumas Lietuvoje augo itin sparčiai ir pasiekė maksimalią 380 tūkst. reikšmę, o 1995–2001 m. labai sumažėjo (iki 230 tūkst.). 2002–2004 m. buvo laikinas stabilizacijos laikotarpis (dirbančiųjų neoficialioje darbo rinkoje buvo 210 tūkst.), po kurio šis rodiklis sparčiai mažėjo (iki 120 tūkst. 2008 m.). Nepaisant to, palankios neoficialaus užimtumo augimo sąlygos susiformavo 2009 m., kai grėsmingos ekonominės krizės metu šalyje ypač stipriai pasireiškė ūkio nuosmukis, išaugus mokesčiams ir nedarbui tiesiog suklestėjo šešėlinis verslas. Būtina pabrėžti ir tai, kad įvairūs neoficialaus užimtumo apimties vertinimai stipriai skiriasi. Autorių skaičiavimais, kurių pagrindas yra “Sodros“ duomenys, neoficialaus užimtumo mastas 2003 m. siekė apie 200 tūkst. užimtųjų, o tų metų neapskaitomos ekonomikos tyrimo duomenimis, jis siekė apie 100 tūkst. Apibendrinant skirtingus duomenų šaltinius, galima pateikti nelegalaus darbo apimties (dirbančiųjų neoficialioje darbo rinkoje skaičiaus) tikėtinas svyravimo ribas. 2003 m. šis rodiklis galėjo svyruoti nuo 100 iki 200 tūkst. Viršutinė šio intervalo riba remiasi autorių atliktais skaičiavimais. Šiuos skirtumus galima aiškinti tiek apytikriu vertinimų pobūdžiu, tiek metodiniais skaičiavimų skirtumais. Deja, nėra galimybės palyginti naujesnių rodiklių, nes neapskaitomos ekonomikos tyrimas šalyje atliekamas maždaug kas 10 metų.


Reikšminiai žodžiai: neapskaitoma ekonomika, užimtumas, neoficialus užimtumas, neoficialaus užimtumo įvertinimas.

Keyword : black economy, employment, hidden employment, hidden employment of the youth, assessment of hidden employment

How to Cite
Neverauskienė, L. O., & Pocius, A. (2011). Trends of hidden employment in Lithuania and problems in methodical calculations. Technological and Economic Development of Economy, 17(3), 484-500. https://doi.org/10.3846/20294913.2011.603176
Published in Issue
Oct 4, 2011
Abstract Views
519
PDF Downloads
469
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.