The background requirements for building heat losses/Šilumos nuostolių pastatuose normavimas

Abstract

Nauji reikalavimai pastatų šilumos izoliacijai Lietuvoje buvo patvirtinti jau 1992 m. Naujajame reglamente „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ atitvarų normines šilumos perdavimo koeficientę vertės buvo pagrįstos energijos sąnaudų analize per tam tikrą pastato naudojimo laikotarpį, nustatant minimalias šių sąnaudų vertes įvairioms konstrukcijų rūšims. Atsižvelgiant į šias sąnaudas, optimali gyvenamųjų namų stogo atitvaros šilumos perdavimo koeficiento verte būtų 0,18 W/(m² · K), išorinių sienų 0,26 W/(m² · K), langų ir durų – 1,9 W/(m² · K). Mažiausiai imlios energijai pasirodė skydinės karkasinės konstrukcijos, labiausiai – masyvios, kurioms naudojamos keramzitbetonio plokštes. Gauti rezultatai labai panašūs į nusistovejusius atitvarų šilumos perdavimo reikalavimus Skandinavijos šalyse. Remiantis šių tyrimų duomenimis, buvo parengti šilumos perdavimo per atitvaras norminiai reikalavimai atsižvelgiant į pastato paskirtį.
Pvz., gyvenamųjų namų išorinių sienų šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė – 0,26 W/(m² · K), viešosios paskirties pastatų – 0,30 W/(m² · K), pramonės pastatų – 0,40 W/(m² · K); pataisa κ skirta įvertinti palaikomą vidutinę temperatūrą patalpose. Be įprastinių atitvarų rūšių, t.y. stogų, grindų, langų, išorinių sienų, šiose normose yra dar ilginių šiluminių tiltelių sąvoka. Šilumos perdavimas per ilginius šiluminius tiltelius sudaro palyginti nemažą dalį pastato šilumos nuostolių, ypač kai atitvaros turi gerǎ šiluminę izoliaciją, todėl būtina į tai atsižvelgti. Leistinosios atitvarų šilumos perdavimo koeficiento vertės remiasi higienos ir patalpų komforto reikalavimais. Kitas žingsnis buvo – nustatyti normines šilumos nuostolių pastatuose vertes, kad būtų galima plačiau taikyti įvairias atitvarines konstrukcijas, nevaržant architectų ir projektuotoj, bet išvengiant nesaikingo energijos suvartojimo pastatuose. Pastato atitvaros turi atitikti šilumos perdavimo koeficiento leistinus reikalavimus, o pastato savitieji šilumos nuostoliai turi neviršyti ribinių verčių, apibrėžiamų norminėmis šilumos perdavimo koeficiento vertėmis, t.y. dalis atitvarų dėl kokių nors sumetimų gali turėti blogesnes šilumines savybes (iki tam tikros leistinos ribos), tą kompensuojant kitose vietose, tačiau savitieji viso pastato šilumos nuostoliai dėl šilumos perdavimo per atitvaras turi neviršyti norminių. Griežčiausi reikalavimai skirti gyvenamiesiems namams – pirmiausiai dėl to, kad jie sudaro didžiausią namų dalį, juose būtina užtikrinti reikiamas pastovias higienos sąlygas, ir energijos taupymas juose, sumažinant temperatūrą naktį ar savaitgaliais, yra labiau ribotas, palyginti su kitais, viešosios paskirties ar pramonės pastatais. Šis naujai sudaromas statybos reglamentas atitinka ir Europos Bendrijos pagrindines nuostatas pastatų šilumos nuostolių apribojimo atžvilgiu. Pastatų rekonstrukcijos atveju atitvarų šilumos izoliacijos storis įverinamas pagal ekonomines sąjygas, kad apsimokėtų įdedamos lėšos. Atsižvelgiama į paskolos grąžinimo terminus, palūkanų, infliacijos dydį, energijos brangimą ir Pradines medžiagų kainas. Siūloma apskaičiuoti pasirinktų atitvarų optimalią šiluminę varžą ir išsirinkti mažiausią iš jų pagal pateikiamas priklausomybes. Paprastesniu atveju, jei galima pripažinti, kad šilumos izoliacijos kaina turi tiesinę priklausomybę nuo storio, galima remtis tiesioginiu optimalaus šilumos izoliacijos storio apskaičiavimu.

First Published Online: 26 Jul 2012

Keyword : -